nekleiva

nekléiva scom. (1) Rtn, Mrk kas nieko nesugeba, nerangus, kerėpla, nevykėlis: Visi tokie pastumdėliai, nekleivos, o šitas – vyras kaip styga rš. Kur tokį nekléivą dėsi – jis nieko nemoka Nmn. Betgi jau ir nekléiva: nei raikštuko nenusveja Nmn.